Apie tai, koks skanus iš tikrųjų medus..:)

Na štai...beveik viskas, kas susiję su Mudviejų Abiejų jungtuvių švente, jau praeityje - liko tik pamatyti fotografų darytas nuotraukas. Medaus statinė - ir ta - jau pradaryta... Nuoširdžiai tikimės, kad medus nesibaigs niekada:)

Taigi šiek tiek apie tai, koks skanus iš tikrųjų medus:

1. Tik išlipus iš lėktuvo plūstelėjo tokia maloni šiluma ir visi pirmieji įspūdžiai (gidė, viešbutukas, vakarienė, vaizdas pro kambario balkoną etc. etc.) buvo tokie teigiami ir smagūs, kad pirmieji, pusiau sąmoningi kitąryt pabudusio vyro žodžiai buvo: "Skirmukai, papuolėm į Rojų...?"...:)
2. Jūra ten, Kretoje, - nenusakomo mėlynumo, kalnų keliai keleliai - neįsivaizduojamai vingiuoti, skardžiai - staigūs ir statūs, patys kalnai - grėsmingi ir rūstūs, bet svaiginamai gražūs, miestai ir miesteliai - tarsi iš pasakos: baltutėliai namukai su turkio spalvos durimis nesuvokiamu būdu išdėlioti ant kalno keteros, gatvelės siauros ir vingiuotos.
3. Maloniausias potyris Mudviems Abiems - graikiškas per brūkšnelį kretietiškas maistas: saldutėliai pomidorai ir agurkai, visai kitokios, nei mūsuose, alyvuogės (smailėjančios, rudos ir kažkaip stebuklingai skaniai marinuotos), FETA, aviena, šviežia žuvis, kurią pats pasirenki tavernos virtuvėje ir taip toliau ir taip toliau....Na ir, žinoma, Rakija - ypač namų gamybos su medumi (jei kas nors mano, kad vynuogių naminukė - ne maistas, atleiskit...:).
4. Svarbiausias atradimas - tvirtas įsitikinimas, kad vingiuoti kalnų takeliai, nuo kalnų riedantys akmenys, maisto trūkumas, kalnų žygiams nepritaikyta avalynė mums visai nebaisūs. Arba kitaip - dviese įveikiama viskas:) Kartu kėlėmes 04:00 ryto, kartu atidundėjome po 5 valandas pirmyn atgal nepamatuotai kondicionuojamu autobusu siauručiais kalnų kelias, kartu praėjome 16km ilgiausiu Europoje tarpekliu, kartu mirkėme pailsusias kojas viduržemio jūroje (redakcijos pastaba: nuotaką prisiminus užplūdo pasididžiavimas:)

Kai važiavome autobusu į Herakliono oro uostą, autobuso termometras rodė 32 laipsnius karščio. Po 4val. nusileidus Vilniuje lijo ir buvo +- 10 šilumos. Bet kaip ten bebūtų - namo. Ir vien tas suvokimas šildė ir džiugino - poatostoginė depresija taip ir nepasivijo:)

Tiesa, jau kitą rytą persikraustėme daiktus iš didelio lagamino į mažuliuką kelionkrepšį ir išvažiavome Jūrmalos link - pasidžiaugti Anetės išrinkta vestuvių dovana. Buvome dailininko Valerijaus Jermolajevo studijoje, kurioje jo padedami abu nutapėm paveikslą - gal ir nelabai dailiai, bet labai nuoširdžiai, ir labai KARTU:)  Kai tik žmona suras tinkamus rėmus ir vyras tinkamoje vietoje išgręš skyles sienoje, bendrą kūrinį pakabinsime ir kasdien grožesimės. Iš tikro, nieko gražesnio niekuomet nesame gavę... Ir tą patirtį visada prisiminsim! Spasibo, Anetik! :*

Tai štai...Nesinori kažkokiais apibendrinimais sugadinti įrašo nuotaikos. Tai ir neapibendrinsim. Tegu liks taip - lengva nostalgija ir slaptas žinojimas, kad grįšim:)

Šilčiausi linkėjimai,
Mudu Abu

Jau vyras ir žmona!

Šventė baigėsi - šventė prasideda ir tęsiasi! Mes jau Vyras ir Žmona. Skamba išdidžiai:) Viskas praėjo labai labai sklandžiai ir buvo tikrai geriau, nei tikėtasi ir planuota. Nė trupučio nesutrukdė net kartkartėmis pradėdavęs pilti lietus (kaip tik - šventai tikim, kad lietus vestuvių dieną reiškė gausą visą gyvenimą;).


Tiesa, mes žinom šventės sėkmės paslaptį - viskas buvo taip tobula todėl, kad mus supo patys artimiausi, patys brangiausi žmonės, kurie kartu su mumis be proto džiaugėsi. Visiems nuoširdžiai ačiū! Atskiras ačiū liudininkams Ruti ir Andriui - jokie samdyti muzikantai niekada nebūtų pravedę vakaro taip nuoširdžiai ir šauniai. Diiiidelis bučkis!

Kol kas tiek - trumpai. Bet šis įrašas ne paskutinis - būtinai pasidalinsim nuotraukom ir įspūdžiais iš Kretos.

Dar kartą AČIŪ visiems!!

Su meile,
Mudu Abudu

Liko visai visai nebedaug..

Anądien tėtis liūdnai knaptelėjo nosim: "na va...kol kas dar turim dukrytę, bet nebeilgam...". Truputį juokinga - argi čia kas nors pasikeis..? Kita vertus - teisinga ir rimta. Keičiasi mano statusas, įtvirtinami mano įsipareigojimai, kuriasi nauja atskira šeima. Žmogus, kurį pasirinkau, kuriuo pasitikiu ir kuriam patikiu save kaip moterį, žmoną, būsimą mamą nuo rytojaus oficialiai bus mano Vyru. Visam gyvenimui. Visam laimingam gyvenimui:) Virpa širdelė...Bet tik į gera:)

Kaip kažkas kažkada taikliai pastebėjo...nekantriai laukiam kiekvienos ilgo gyvenimo dienos:)

Beveik nuotaka.

p.s. Dangus šįryt niūrus. Bet aš vis tiek turiu tvirtą nuojautą, kad ryt bent trumpam nusišypsos saulutė. Pamatysit, nusišypsos:)

p.s.p.s. nuotrauką vėl pasiskolinau iš http://www.efoto.lt/node/463543